Susipažinau, kai su kitais kunigais atvažiuodavau kokia nors proga – šventės, jubiliejaus; sovietmečiu kunigai daugiau bendraudavo. Lankiausi bažnyčioje, labai stengėsi atnaujint, kiek galima daugiau įnešti grožio nepaprasto. Ne vienas, ne asmeniškai lankydavausi, tai tokio artimesnio bendravimo nebuvo. Bet liko įspūdis tauraus kunigo, kuris ir asmeniškai siekė šventumo, ir troško, kad žmonės būtų tauresni, troško juos pakelt, sudvasint, sustiprint. Rūpestis sielom man buvo toks uždegantis, o kartu rūpinosi ir bažnyčios puošimu. Subtilus žmogus, taurus ir, sakyčiau, šventas. Ir sovietmečiu nebijojęs tiesos žodį pasakyt ir padaryt viską, kad bažnyčioje būtų gera.

 Vysk. Eugenijus Bartulis