KLASĖS DRAUGAS

Ryšiai su Monsinjoru A. Talačka yra likę iš vaikystės ir Pasvalio gimnazijos laikų – kartu sėdėjome viename suole. Buvo tvarkingas ir darbštus moksleivis. Po gimnazijos mūsų ryšiai nutrūko ir mes susitikome vėl tik apie 1985 metus – tada pradėjome organizuoti klasės susitikimus, į kuriuos atvažiuodavo ir Monsinjoras. Nuo tada vėl užsimezgė bendravimas: atvažiuodavau į Anykščius, kartais patardavau ūkiniais klausimais (pvz., dėl namo įrengimo), jis man padovanojo porą paveikslų.

Sykį prasitarė, kodėl stojo į kunigų seminariją. Būdamas gimnazistas, priklausė ateitininkų organizacijai, vasaromis ruošdavo išvykas. Vienos tokios išvykos metu A. Talačka vaikštinėjo su mergaite, ir ta jam pasakė – „Albertai, tau reikia būti kunigu“. Matyt, jo kalbos maniera, elgesys, balsas buvo panašūs į kunigų. Nuo to laiko ir A. Talačka pradėjo galvoti, kad reikėtų stoti į kunigų seminariją.

Tai buvo žmogus, kuris apie materialinius turtus negalvojo, gyveno kukliai, nepirko brangių mašinų, visas lėšas skyrė amžiniems ir vertingiems dalykams – menui.

 Jonas Navakas