Sausio 19 dieną Sakralinio meno centre organizuotas vakaras „Lietuva: Dvasingumo samprata šiandien“. Renginyje dalyvavo rašytojas Marcelijus Martinaitis ir Marijos radijo viešųjų ryšių specialistas Liutauras Serapinas. Fortepijonu grojo Anykščių muzikos mokyklos moksleivis respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatas Paulius Raškevičius (mokytojas Stasys Aglinskas).  

Paulius Raškevičius

Poetas, dainius, eseistas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Marcelijus Martinaitis išleido kelias dešimtis poezijos ir eseistikos knygų: „Debesų lieptais“, „Akių tamsoj, širdies šviesoj“, Kukučio baladės“, „Toli nuo rugių“, „Atmintys“, „Tolstantis“, „K.B. Įtariamas“, „Prilenktas prie savo gyvenimo“, Tylintys tekstai“, „Mes gyvenome“ ir kt. Marcelijus Martinaitis pelnė 2009 metų kūrybiškiausios knygos apdovanojimą, o pernai poetui įteiktas aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas – „Aukso žvaigždė“. Būdamas etninės kultūros globos tarybos bei Lietuvos radijo ir televizijos tarybų nariu, jis jau ne vienerius metus kartu su bendraminčiais deda nuoseklias pastangas, siekdamas pristabdyti etninės kultūros nykimą, stengdamasis gyvam tautos žodžiui ir autentiškai tradicijų dvasiai padėti išlikti ten kur ir yra jos tikrieji namai  – Lietuvos žemės sodžiuose.  

Poetas Marcelijus Martinaitis savo gyvenime matė skaudžiausias mūsų istorijos akimirkas – pirmąją ir antrąją sovietų okupacijas, žydų tragediją, partizaninį pasipriešinimą, sovietinio režimo melą.  

Pasak poeto: „Daug kas mano, kad gyvenimas yra nieko vertas: buvo badas, kiti sunkumai, todėl esą neverta apie tai šnekėti. Tačiau juk būtent tokiais laikotarpiais gyvenimo vertė išryškėja. Išmoksti gyventi, žinai, ką reikia daryti, jei tik nepasiduodi pagundoms ir nedarai nieko blogo kitiems žmonėms“.  

Marcelijaus Martinaičio šventumo sampratoje ir tautinių vertybių skalėje randame simbolius – Tėvynė, žemė, motina, kalba, žodis. Tai atitinka Sakralinio meno centro strategijoje akcentuojamas veiklos kryptis.  

Į renginį susirinkusiems anykštėnams poetas skaitė savo eilėraščius ir lyg dar kartą atliko išpažintį: „Vyresni žmonės turi kančią – buvo deformuotas tikėjimas, buvo priversti gyventi, kalbėti  kitaip nei norėtų. Bet tai tūkstančių žmonių gyvenimas, ir jis – vertingas. Mes suaugę  – apsimelavę, mes pasakojam jaunimui, kad buvo sunku, kad mus skriaudė. Bet iš kur atsirado Lietuva? Ar mes pamiršom, kad buvom dideli? Mūsų gyvenimas – istorija“.  

Liutauras Serapinas, Marcelijus Martinaitis, Rita Babelienė

 Marijos radijo viešųjų ryšių specialistas, ateitininkų federacijos narys, netipiškas vienuolis tretininkas Liutauras Serapinas monsinjoro Alberto Talačkos bibliotekoje išvydęs kunigo Stasio Ylos 1940 metais išleistą knygą „Ateina naujas kunigas“ priminė anykštėnams jo gyvenimo istoriją.  Iš Luciūnų kaimo (Kurklių parapija, Anykščių r.) kilęs teologas ir istorikas, publicistas ir mąstytojas kun. Stasys Yla (1908-1983) nuėjo sudėtingą gyvenimo kelią: kalėjo Štuthofo koncentracijos stovykloje, po pusantro mėnesio sekinančio darbo pateko tarp “garbės kalinių” ir taip išliko gyvas. Nuo 1950 metų  S. Yla gyveno JAV, Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos seserų kongregacijos kvietimu apsistojo Putname (Konektikuto valstija), netoli Bostono, ir iki gyvenimo pabaigos buvo šios vienuolijos kapelionas.

Pasak Liutauro Serapino, Stasiui Ylai už Lietuvą brangiau buvo tik Dievas. Ar bus poeto kunigo žodžiai, pasakyti praėjusiame tūkstantmetyje, išgirsti šių dienų Lietuvoje: „Mes negalime turėti gyvenimo, jei nors vienas žmogus jo neturi, negalime jaustis laimingi, jei yra žmogus, kuris nebetiki laime“? 

Susitikimo su anykštėnais  įrašas bus transliuojamas per Marijos radiją. 

Vienas atsakymas “Lietuva: Dvasingumo samprata šiandien”